Ristynės / Misija

LRF_photoImtynės kaip kovos be ginklo rūšis Lietuvoje buvo žinomos nuo seno. Labiau vadintos ristynėmis jos plačiai minimos sakytinėje lietuvių tautosakoje – pasakose, mitologinėse sakmėse bei padavimuose, taip pat ir kai kurių žodinės tautosakos pateikėjų prisiminimuose.
Turtingoje lietuvių kalboje yra daug žodžių ristynėms apibūdinti – imtynės, imtys, ristynės, galitynės, mintynės, veltynės, pakištynės – o tai rodo, kad lietuviams nuo seno buvo gerai pažystama kovos be ginklo tradicija. Šie skirtingi žodžiai nėra vien tik paprasti sinonimai. Pagal savo šaknies semantinę reikšmę jie nukreipia į tam tikrus kovinius aspektus – pavyzdžiui, kovą stovint ir priešininką siekiant pargriauti – “ristynės”, ar kovą parteryje kai priešininką siekiama paguldyti “ant menčių” – “veltynės”.
Lietuvoje niekada nebuvo vieningos ir susistemintos liaudies imtynių tradicijos, skirtinguose mūsų šalies etnografiniuose regionuose galiojo skirtingi susitarimai bei papročiai.
Populiarumo viršūnę ristynės Lietuvoje buvo pasiekusios XIX amžiaus antroje pusėje po baudžiavos panaikinimo. Šiuo laikotarpiu sąlygos buvo palankios – formavosi stipri vidurinė kaimo ūkininkų klasė, o aplinkui ją būrėsi jauni žmonės, kurie “bernaudami” ūkiuose, dirbo įvairius darbus. Po jų prasimanydavo įvairios veiklos. Tuo metu ganyklose per ganiavą piemenys eidami ristis išsirinkdavo vyresniuosius, o suaugę vyrai mėgdavo susiimti tiesiog norėdami išbandyti jėgas švenčių ar mugių metu. Yra liudijimų, kad ristynes mėgo netgi moterys. Vėliau, Lietuvoje ėmus rastis profesionaliam sportui, daug amžių gyvavusi tradicija ėmė nykti, kol užėjus sovietinei okupacijai buvo galutinai pamiršta.Kada atsirado ristynės nėra tiksliai žinoma. Istoriniai šaltiniai kalbantys apie lietuvių tautos fizinį bei kovinį rengimą yra labai negausūs ir dažnai neišsamūs. Todėl kur kas patikimesniais šaltiniais laikytini įvairūs sakytinės tautosakos užrašai – pasakos bei padavimai. Ristynės taip pat fragmentiškai minimos lietuvių literatūroje, tačiau šie paminėjimai yra pakankamai dažni ir leidžia daryti išvadą, jog ristynės buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis. Anot įvairių tautosakos šaltinių, ristynės buvo plačiai praktikuotos visoje lietuvių apgyvendintoje teritorijoje. Veikiant įvairioms išorinėms įtakoms, lietuviška ristynių tradicija tapo gan įvairiapusiška – buvo naudojama įvairialypė technika bei taisyklių susitarimai galėjo labia skirtis priklausomai nuo regionų. Pateikiame pavyzdžių užrašytų žodinės tautosakos rinkėjų:”Girėnų (Ragainės pav.) dvasregis O., naktij pro Girėnų kapines pareidams, sutiko nepažįstamą poną. Tasai jam vis į kelį stojos, per tai pasipiktino, o teip juodu ir susitvėrė, jis ale tapė nuo ano apvaliots ir ant galvos pastatyts. Girėniškis, drąsus ir drūts vyrs būdams, aną antrąkart tvėrė, ale akių mojuj tapė vėl ant galvos apvožts. Tai jis, labai apsirūstinęs ir sermėgą išsivilkęs, save tarė: „Aš tik vis valioju, tai ir dabar turu valiot“, – ir tuomžyg aną vėl tvėrė. Vienbruzlakis būdams, mislijo tikrai valiot, bet ans jį vėl juo smarkiaus ant galvos apvožė. Tai jis suprato, kad tai ledakasis, ir, sermėgą pasiėmęs, ėjo tolyn, poną palikęs, kursai nei žodelio nebuvo ištaręs.” (Užrašė Vilius Kalvaitis)

Skaityti daugiau
“Pakaruokliai ar kitaip kaip sav galą pasidarę, t. y. nelaikiai, ir tie žmonis gandin, vedžioj, kartais susitikę vieną patį žmogų einant naktij, vadin: „Eikš pasiristi!“ Tai kad eisi su juo ristis, tai jei jis bus už tave daugiaus spėko turėjęs, kada ant žemės gyveno, tai tu jam nieko nepadarysi – jis tave apgalės, bet jeigu tu turi už jį daugiaus spėko, tai tu jį parmesi, suminsi. Tiktai jis nepriils niekada, tai teip tik jie žmonis prikankin, prižudo – jis atsikėlęs nuo žemės ir vėl sako: „Eikš vėl ristis…“ (Užrašė Jonas Basanavičius)
Šiuo metu yra dedamas pastangos šią tradiciją atkurti ir grąžinti kaip dvikovės sporto šaką pagal šiuolaikinį supratimą. Veiklą pradėję kaip neformalus entuzjastų būrelis, Lietuviškų Ristynių Federacijos nariai užsiima šios tradicijos gaivinimu atlikdami etnografinių bei istorinių šaltinių analizę, palaiko ryšius su užsienio nacionalinių imtynių entuzjastais, o taipogi daug laiko praleidžia sporto salėje.Lietuviškos ristynės kaip vienas iš tautinių imtynių stilių turi daug panašumų su kitais Europos bei Azijos tautinių imtynių stiliais. Šis stilius pasižymi dideliu veiksmų efektyvumu, ką lemia iš esmės paprasta ir greitai išmokstama technika, bei sąlyginai nedideli apribojimai kovojant. Tradiciškai būdavo kovojama įvairių susitarimų pagrindu. Kova dažniausiai prasidėdavo priešininkams atlikus vieną fiksuotą suėmimą (“kryžmai”, “meškos apglėbimą” arba susiėmus už diržų) ir baigdavosi tada, kai vienas iš priešininkų būdavo paguldomas “ant menčių”. Tokiam rezultatui pasiekti dažniausiai neužtekdavo vien tik metimo veiksmo, siekiant geresnės priešininko kontrolės naudoti ir parterio veiksmai – prispaudimai, išlaikymai bei pakartotiniai metimai iki tol, kol būdavo pripažįstamas pralaimėjimas. Laimėtojui paskelbti buvo taikomos įvairios vertinimo taisyklės kurios rėmėsi bendru susitarimu – kai kuriais atvejais galutinė pergalė būdavo įskaitoma priešiniką vos permetus ant žemės, kitu atveju atlikus metimą buvo būtina dar ir išlaikyti preišininką ant menčių kol jis pats pripažindavo savo pralaimėjimą, dar kitais atvejais nugalėtoju būdavo paskelbiamas tas, kuris pirmutinis analogiškus veiksmus atlikdavo tris kartus. Tokios kovos dažniausiai vykdavo nenaudojant jokių paminkštinimų, dažniausiai tiesiog suradus tam tinkamą pievutę, o esant blogam orui – klojimuose ar kitokios paskirties ūkiniuose pastatuose. Ristynių kovos taip pat buvo dažna Užgavėnių šventimo palyda. Technikos įvairiapusiškumą galimai liudija ir faktas, kad lietuvių kalboje yra gausu sinonimų apibūdinančių šią sportinę veiklą: “Veltynės” (Kupiškio apylinkės), “Grumtynės” (Telšiai), “Mintynės”(Juodupė), “Pakištynės” (Dzūkija), taip pat “galitynės”, “mestynės” bei “imtys”. Rekonstruojant ristynių technika Lietuviškų Ristynių Asociacijos nariai remiasi prielaida, kad tokia sinonimų gausa nėra atsitiktinė. Tai galimai nurodo į tai, kad skirtinguose Lietuvos regionuose ristynės buvo praktikuojamos gan įvairiapusiškai ir tarpusavyje galėjo skirtis tam tikrais koviniais akcentais. Pagal šaknies semantinę reikšmę skirtingi ristynių apibūdinimai galimai nurodo ir į skirtingus kovos etapus: “imtys” arba “imtynės” – į suėmimus kovojant, “ristynės” arba “mestynės” – į įvairius būdus priešininką pargriauti, “veltynės” – į kovą parteryje, siekiant priešininką išlaikyti “ant menčių”.
Ristynės galėtų būti puiki priemonė jaunimo fizinio užimtumo skatinimui bei patriotiniam ugdymui, juolab, kad šioje tradicinėje sporto šakoje susilieja labia įvairiapusiška mūsų tautos istorinė patirtis. Keičiantis istorijos laikotarpiams keitėsi žmonių gyvenimo aplinkybės bei santykiai su kaimynystėje gyvenančiomis tautomis, kas paliko gilų pėdsaką įvairiapusiškoje ristynių kovos technikoje bei formavo stiprią mūsų kovotojų dvasią.

Renginiai

Skirkite 1,2%

Jums rūpi Jūsų kultūros šaknys bei sportas su istorija? Tuomet prisidėkite prie vienintelės lietuviškos dvikovės sporto šakos atgaivinimo. Leiskite sužydėti lietuviškoms ristynėms!!! Skirkite savo gyventojų pajamų mokesčio 1,2% dalį Lietuvių ristynių federacijos veiklai paremti.
Tai nesunkiai galite padaryti keliais būdais:

1. Užpildykite reikiamą formą FR0512 ir ją išsiųskite paštu arba nuneškite užpildytą formą į Jus aptarnaujantį VMI padalinį.
2. Pateikite užpildytą formą kartu su pajamų mokesčių deklaracija (jei naudojatės elektronine deklaravimo sistema). Formą FR0512 v.1 rasite čia.
3. JŪSŲ PATOGUMUI – į mūsų elektroninį paštą ar paprastu laišku atsiųskite savo kontaktinius duomenis ir mes su Jums susisieksime bei parsiųsime užpildytą formą, kurią Jums teliks TIK atsispausdinti, pasirašyti ir pateikti VMI.

KAIP PILDYTI FORMĄ FR0512?

Pildykite tik didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis, nepildomas eilutes palikite tuščias.
1 – įrašykite savo asmens kodą
3V – įrašykite savo vardą
3P – įrašykite savo pavardę
4 – įrašykite savo gyvenamąją vietą (miestas, gatvė, namo nr., buto nr.)

5 – mokestinio laikotarpio punkte rašomi praėjusių mokestinio laikotarpio metai – 2018.
6S – laukelį pažymėkite X ženklu

E1 – gavėjo tipas – 2
E2 – įrašykite paramos gavėjo įmonės kodą: 304458813
E3 – įrašykite visą paramos gavėjo pavadinimą: Lietuviškų ristynių fed.
E4 – įrašykite prašomą pervesti pajamų mokesčio dalį: 1,2%
E5 – įrašykite kiek metų norėsite skirti 1,2% gyventojų pajamų mokesčio asociacijai. Laikotarpis gali būti iki 5-erių metų. Jei norite remti mūsų organizaciją daugiau nei metus.

Formos apačioje nepamirškite pasirašyti ir įrašyti savo vardą ir pavardę. Platinkite šią žinutę savo draugų rate. 🙂

Dėkojame, kad mus palaikote.

Partneriai

Klubai

1. Vilnius. V.Maciulevičiaus g. 51. +370 654 50101
2. Vilnius. Ąžuolyno g. 5. +370 684 11800
3. Vilnius. Žirmūnų 106 E. parduotuvės “IKI” antrame aukšte. +370 677 47580
4. Vilnius. Pergales 13. +370 608 44393
5. Kaunas. Partizanų g. 180. +370 689 3300
6. Radviliskis. Vaižganto 29 c. Imtynių sporto klubas “Radviliškio laisvūnas” +370 602 12984
7. Kuršėnai. Liepų al. 15. Sporto klubas “Dvikova” +370 674 01600
8. Kelmė. J. Janonio g. 9. Kelmės imtynių sporto klubas +370 678 23606